ERASMUS+ Strateginių partnerysčių projektas (KA2) „Skaitmeninių kompetencijų mokymas suaugusiųjų ugdyme“, TeDiCom

ERASMUS+ Strategic partnership project (KA2) „Teaching Digital Competences in Adult Education“, “TeDiCom”

Europos Komisija nėra atsakinga už pateikiamos informacijos turinį.
European Comission is not responsible for the content of the provided information.

Informaciją apie projektą TeDiCom galima rasti čia: https://kultur-life.de/projekte/tedicom/

Informaciją apie projekto TeDiComnarių vykdytus tarptautinius mokymus galima rasti čia: https://kultur-life.de/projekte/tedicom/online-training-on-digital-competences/

Šio projekto tikslas yra patenkinti augantį ES piliečių poreikį pagerinti savo skaitmenines kompetencijas. Projekto uždaviniai yra padidinti Europos demokratinių visuomenių atsparumą prieš naują tendenciją – netikrų žinių kampanijas, neapykantą deklaruojančias pareiškimus bei bei automatines internetu platinimas kampanijas.

Dalyviai. Tai suaugusiųjų švietėjų profesionalų grupė iš įvairių sričių – KulturLife GmbH (koordinatorius, Vokietija), Bildungswerkstatt Nachhaltigkeit e.V. (Vokietija), Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnazija (Litetuva), Kvarnby folkhögskolas ekonomiska förening (Švedija), Kansan Sivistystyön Liitto KSL ry (Suomija), DRUSTVO ZA RAZVIJANJE PROSTOVOLJNEGA DELA NOVO MESTO (Slovėnija).

Veiklos. Visi partneriai patalpins savo turimą patirtį į bendrą koncepciją. Kelių tarptautinių susitikimų metu dalyvaujančių organizacijų švietėjai pasidalins gerąja praktika tiek iš savo, tiek ir iš kviestinių organizacijų patirties. Kiekvieno susitikimo metu priimančioji organizacija pristatys, kokių ji turi sąlyčio taškų su projekto tema, ką jie yra šioje srityje pasiekę bei su kokiais iššūkiais susiduria. Projekto metu visi bus susipažinę su nemažai skirting būdų ir metodų. Ši informacija bus surinkta ir patalpinta į gerųjų praktikų vadovą, kuriuo vėliau galės naudotis ir kiti profesionalai.

Projektas pasibaigs mokytojų (dėstytojų, trenerių) mokymo veikla. Kartu su kitais šios srities profesionalais projektinė grupė išbandys praktinį gerųjų praktikų vadovo pritaikymą. Šis vadovas taip pat bus publikuojamas dalyvaujančiųjų organizacijų internetiniuose puslapiuose ir bus visiems laisvai prieinamas.

Poveikis. TeDiCom padės suaugusiųjų švietėjams ne tik konceptualizuoti jau žinomas mokymų veiklas, bei pritaikys jam šiuolaikinės visuomenės reikmėms.

The aim of the TeDiCom is to fulfill the need for an increased level of digital competences amongst European citizens. The objectives of this project are to increase the resilience of democratic European societies to resist a new threat – fake news campaigns, hate speech and automated bot campaigns.

Participants. There is a group of professionals in adult education from various walks of life – KulturLife GmbH (The Coordinator, Germany), Bildungswerkstatt Nachhaltigkeit e.V. (Germany), Vilniaus “Zidinio” suaugusiuju gimnazija (Lithuania), Kvarnby folkhögskolas ekonomiska förening (Sweden), Kansan Sivistystyön Liitto KSL ry (Finland), DRUSTVO ZA RAZVIJANJE PROSTOVOLJNEGA DELA NOVO MESTO (Slovenia).

Activities. All partners will transform their shared experience into a working concept. During several transnational meetings, educators from the participating organisations will come together to exchange good practice examples from their own organisations and from other organisations within the network. Each of the meetings will be prepared by the hosting organisation that will show us, how they have dealt with the topic before, what they have achieved and what challenges they have faced. Over the project runtime, they will have learned about a large number of different approaches. This information will be collected and feeds into a handbook of best practices, which can be used by other professionals.

The project culminates in a teacher training activity, to which further professionals from adult education will be invited. Together with this wider group of professionals, the project group will test and evaluate the practical applicability and relevance of its training concept.

At the end of TeDiCom the handbook will be published on the website of the participating organisations and made available to the interested audience.

Impact. TeDiCom will help the educators to conceptualize their existing training activities, evaluate and focus their impact to make them more relevant for the learners, more transferable for other educators and more useful for society

Project duration: 16 months, start date: 1.9.2019, end date: 31.12.2020

Įvadinis susitikimas Kylyje (Vokietija) / Kick-off meeting in Kiel (Germany)

Dates: 30 – 31 October 2019

Venue: Kiel, Germany

Responsible partner: KulturLife gGmbH

The first project meeting took place in Germany, in Kiel. At the meeting beginning all partners presented to each other because not all had worked together before. The coordinating partner presented the project application and outlined the main milestones and the distribution of work packages. Furthermore, the Digital Competences Framework was introduced in its most recent version2.1. The adaption of the framework that is more relevant to educators, called DigiComEdu, was also presented and discussed. At the end of the discussion was decided try to define competence areas that will be most relevant for both educators and adult learners.

Two guest presentations were hold. Boy Buettner (PPWV) underlined, that the focus of the challenges brought along by digitalisation in the sector is more into the changes to the marketplace. The topic that interests the TeDiCom group is a widely ignored in the field of social services. Benjamin Kindler (NGO UTS) explained that his organization is very active in adult education and the topic of digital competence is largely relevant for integration of migrants and refugees.

In the next step was a planning about the next project activities. Some important remarks were underlined: the main target group will be educators in adult education, there is a need to investigate what points are most relevant within our organizations, a SWOT analysis of our existing competences is for further work necessary. Each of partners has to do a homework preparing for the next project meeting.

Partneriai / Partners

Straipsniai Epale platformoje / Articles on Epale

Informacinis neraštingumas – spąstai laisvei

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi „Laisvė yra trapi – kiekvienas savo darbais ir gyvenimu privalome ją sustiprinti“. Jos kvietimas asmeniškai kiekvienam prisiimti atsakomybę už tai, kaip laisvę puoselėjame, yra kaip niekad aktualus dabar – dabar, kai tarp perteklinės informacijos srauto ir duomenų chaoso galima lengvai nepastebėti ir neatpažinti grėsmių demokratijai bei asmens laisvėms.

Valstybės piliečių informacinis raštingumas šiandien yra būtina sąlyga ne tik žmogaus asmeninei sėkmei darbo rinkoje, bet ir (apie tai kalbama vis dar per mažai) valstybės politiniam, ekonominiam ir socialiniam stabilumui. Užtvindyti prieštaringos informacijos racionalūs protai neretai klysta, vertindami faktų patikimumą, bei daro klaidingus asmeninius ar politinius sprendimus. Nuomonėmis, o ne mokslo duomenimis, grįsti svarstymai viešoje erdvėje lygiavertiškai konkuruoja su solidžiais faktais grįstomis pozicijomis. Taip sudaroma iliuzija, kad tiesa vienu ar kitu kontroversišku klausimu gali būti įvairi, kartais – net radikaliai skirtinga. Ir mokslas – racionalus tiesos matas – šioje nuomonių kovoje neretai pralaimi. Svarbu suprasti, kodėl taip vyksta, kurlink tai veda ir ką galima daryti kitaip. Ypatingai svarbu, kad šitoje „nuomonių“ ir „faktų“ kovoje tinkamai žiniomis būtų apsiginklavę tie, kurie dirba švietime bei ne tik perteikia informaciją kitiems, o ir moko, kaip ją atsirinkti.

Kaip žmonės apskritai daro sprendimus? Trumpo atsakymo nėra ir negali būti. Kaip ir visa, kas susiję su žmogaus mąstymo ir emociniais procesais, sprendimų priėmimas yra sudėtingas reiškinys. Jei netyčia sukirbėjo mintis, kad atsakymas gali būti paprastas ir sutilpti į vieną straipsnį ar filmuką – nereikia stebėtis. Tai yra vienas iš mūsų mąstymo ir sprendimų priėmimo spąstų: žmogus yra linkęs ieškoti paprastų ir greitų atsakymų į visus klausimus – į sudėtingus ypatingai. Kodėl? Mūsų realybę kuria smegenys, o smegenys komfortiškai jaučiasi tada, kai jų sukurtoje realybėje viskas aišku, paprasta ir nuoseklu. Kognityvinis disonansas (paprastai kalbat – tai būsena, kai mūsų turima viena informacija ar patyrimai prieštarauja mūsų kitai turimai informacijai ar patyrimui) yra nemalonus mūsų mąstymo centrui, todėl smegenys „susikūrė“ mechanizmus, kurie padeda atrasti trumpuosius kelius (angl. – shortcut), kad tą nemalonųjį disonansą susimažintų. Tiems mechanizmams galime priskirti smegenų polinkį kategorizuoti pasaulį bei kone automatiškai priskirti jo reiškiniams ir žmonėms etiketes: „aš – kiti“, „savas – svetimas“, „geras – blogas“, „malonu – grėsminga“, t.t. Etiketės, stereotipai, išankstinės nuostatos sutrumpina mąstymo procesą ir palengvina jį… smegenims. Bet, neretai, ne aplink mums esantiems.

Nenuostabu, kad vengdami „informacinio konflikto“ galvoje žmonės, dažnai patys to nesuvokdami, yra linkę rinktis informaciją, kuri papildo arba praturtina jų jau turimą supratimą apie tam tikrą reiškinį. Tokią meškos paslaugą daro dar vienas smegenų ypatumas (kai kurių tyrėjų vadinamas „mąstymo klaida“) – patvirtinimo šališkumas (angl. – confirmation bias). Dėl jo, kai mes ieškome argumentų tokiais jautriais klausimais kaip moterų ir/ar homoseksualių žmonių teisės, religija, politinės pažiūros, mes neišvengiamai intuityviai ieškome patvirtinimo savo jau turimai pozicijai, o ne racionaliai vertiname argumentų įvairovę bei, įvertinę jų mokslinį svorį, atsirenkame tuos, kurie labiau atspindėtų realybę. Jei susiduriame su argumentais, kurie prieštarauja mūsų išankstinei nuomonei (net jei prieštarauja pagrįstais duomenimis), mes linkę ne permąstyti savo įsitikinimus, o ieškoti paaiškinimų, kodėl naujieji atrasti duomenys yra ydingi („šitie tyrimai nupirkti“, „yra amoralu taip teigti“, „tai prieštarauja tradicijai ir negali būti teisinga“, t.t.).

Čia derėtų stabtelėti ir susilaikyti nuo moralinio vertinimo – ar yra blogi žmonės, kurie taip elgiasi? Nei geri, nei blogi – tiesiog taip „automatu“ veikia mūsų smegenys. Klausimai turėtų būti tokie – ar, žinodami, kad mes, žmonės, esame linkę filtruoti informaciją, kuri neatitinka mūsų išankstinių nuostatų (o darome tai super efektyviai!), mes mokomės atpažinti šiuos sprendimų mechanizmus? Ir ar sąmoningai keičiame juos racionalesniais, reikalaujančiais kritinio mąstymo, refleksijos bei analizės? Žmogus, kuris nesuvokia to, kad jo sprendimus veikia neįsisąmoninti procesai (polinkis patvirtinti tai, ką jis jau žino ir gauti aiškumą greitai ir paprastai), negali tų įsisąmonintų procesų kontroliuoti ar daryti pamatuotus sprendimus. Kuo tai gali grėsti asmeniui? Tuo, kad jis priims sprendimą, kuris nebūtinai bus geriausias jam, jo artimiesiems ar visuomenei.

Vedini automatinių mąstymo algoritmų, bei dėka jų taupydami savo mąstymo laiką ir energiją, mes nesąmoningai į savo protus įsileidžiam tokias idėjas kaip plastiko plėvele padengtos salotos, skiepų sukeliamas autizmas, chemtreilai, plokščia žemė. Ar žinojote, kad dinozaurus sukūrė mokslininkai, kurie bando paslėpti faktą, jog Žemei yra 6 tūkstančiai metų? Ko gero, yra, kas tuo tiki. Problema yra ne pats tokių idėjų egzistavimas, o tai, kad didelė dalis mūsų panašias žinutes priimame tiesiogiai be jokio kritinio vertinimo. Priimame, nes žinutės provokuoja mūsų baimes ir mes negalime nereaguoti į žinutės nešamas grėsmes. Mes juk turim būti budrūs, nes nuo mūsų budrumo priklauso mūsų išlikimas! Tik kad… jei užtildytume trumpam baimes ir pagarsintume savo kritinį mąstymą, nesunkiai atsektume, kad grėsmės – išgalvotos.

Mes sprendimus priimame remdamiesi tais mums įprastais sprendimų priėmimo modeliais, kurie nebeveiksmingi XXI amžiuje ir kurie savaime gali tapti spąstais mums ir tiems, ką mūsų sprendimai paveiks. Mes esame įpratę tikėti tuo, ką mums sako, rodo, rašo tie žmonės ir informacijos kanalai, kurie mums atrodo „savi“. Mes esame linkę nešvaistyti savo brangaus laiko faktų tikrinimui, nes anksčiau to nereikėjo daryti – juk tuomet tiesa buvo daug paprastesnė ir jos įvairovės buvo mažiau…

Žmonių, kurie šviečia bei moko kitus, vaidmuo ugdant informacinį raštingumą šiandien yra kritiškai svarbus. Andragogai, mokytojai, pedagogai, dėstytojai, lektoriai… Kas jei ne žmonės, kurie veda kitus per (ne)žinojimo džiungles, gali padėti atsirinkti, kur patikima informacija bei šaltiniai, o kur – melas ir dezinformacija? Kokia nauda iš žinių, kurias mokytojas perteikia besimokančiajam, jei besimokantysis nebus mokomas kaip patikimas žinias ateityje susirasti pats?

Įvairių nuomonių pasaulyje mes (pirmiausia, tie, kurie mokome kitus) turime išmokti atsirinkti, kuo vadovautis darant sprendimus. Pirmiausia ir būtiniausia, yra pripažinti, kad visi mes filtruojame informaciją ir kad visi mes mieliau renkamės savo informacinius „vienos tiesos“ burbulus. Taip paprasčiau, taip lengviau. O rinktis lengvesnį kelia mes, kaip rūšis, natūraliai mėgstame. Pripažinę, kad mes taip darome, mes galime lengviau atpažinti savo šališkumą ir tada sąmoningai pasirinkti informaciją, kuri prieštarauja tam, kuo mes tikime. Ją perskaitę ar išgirdę, mes galime ją kritiškai įvertinti ir daryti jau pasvertus sprendimus.

Sunku? Nelengva. Paprasčiau informacijos sraute pasigauti memą, juo patikėti ir juo pasidalinti. Tačiau gal būtų verta prisiminti K. Rowling mintį iš jos kultinio kūrinio jaunąjį burtininką Harį Poterį: „Tamsūs ir sudėtingi laikai mūsų laukia. Netrukus mes visi susidursime su pasirinkimu tarp to, kas teisinga, ir to, kas paprasta“. Laisvė niekada nėra lengvas pasirinkimas, nes ji visuomet ateina su nelengva atsakomybės našta. Paprastesnis kelias – permesti atsakomybės veikti, mąstyti, spręsti, ginti – tiems, kas mielai paveržtų laisves vardan galios dominuoti – tiek informacinėje erdvėje, tiek politinėje, tiek mūsų mąstymo erdvėje. Visada atsiras tas, kuris pateiks paprastą ir aiškų atsakymą, kad išvaduotų mus nuo būtinybės analizuoti ir vertinti. Ir visada jis pareikalaus už tai sumokėti didžiausią įmanomą kainą – paaukoti laisvę turėti savo unikalią realybę. Mums rinktis, kuo tikėti ir ką kurti (ar ką naikinti), nepamirštant, kad ateitis neatsitinka staiga. Ateitį mes kuriame su kiekvienu sprendimu jau šiandien ir dabar.

Straipsnis parašytas Erasmus+ KA2 strateginių partnerysčių projekto „Teaching Digital Competencies (TEDiCom)“ rėmuose. Projekto tikslas – patenkinti augantį ES piliečių poreikį patobulinti savo skaitmenines kompetencijas. Projekto uždaviniai yra padidinti Europos demokratinių visuomenių atsparumą prieš naują tendenciją – melagingų žinių kampanijas, neapykantos kalbą bei automatinius sistemingus bot‘ų veiksmus. Daugiau informacijos apie projektą:
http://www.zidinio.vilnius.lm.lt/projektai/ilgalaikiai/9/projekto_kopija.php(link is external); https://kultur-life.de/projekte/tedicom/(link is external)

Teksto autorė – Alina Martinkutė-Vorobej, psichologė, lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komiteto narė, renginių švietėjams organizatorė, dirbanti Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje. Suaugusiųjų švietime dalyvauja jau 15 metų – pradėjo nuo darbo su rizikos grupės šeimomis bei nuo savanorių rengimo darbui su rizikos grupės vaikais ir jaunuoliais, vėliau savo andragogines kompetencijas pritaikė dirbdama suaugusiųjų gimnazijoje. Alina inicijuoja bei dalyvauja vietinėse bei tarptautinėse švietimo iniciatyvose, skirtose švietime dirbančių kolegų kvalifikacijos kėlimui (rengia programas, organizuoja renginius, veda seminarus). Profesinė domėjimosi sritis – lytiškumas, lyčių stereotipai, nuostatų psichologija, žmogaus teisės ir lygios galimybės ugdyme.

https://epale.ec.europa.eu/es/blog/information-illiteracy-trap-freedom (in EN, angliškai)

https://epale.ec.europa.eu/en/blog/information-illiteracy-trap-freedom (in ES, ispaniškai)

https://epale.ec.europa.eu/en/node/145588 (in LT, lietuviškai)

Sklaida (1 – 6 mėn.) Dissemination (during the 1st – 6th month)

Antrasis projektinis susitikimas Novo Mesto (Slovėnija) / The second project meeting in Novo Mesto (Slovenia)

Dates: 5 – 6 March 2020

Venue: Novo Mesto, Slovenia

Responsible partner: DRPDNM

The second project meeting took place in Novo Mesto, in Slovenia. At the meeting beginning was the discussion about the present and ongoing Corona crisis, thus the next transnational meeting in Helsinki should be postponed.

The meeting set of with a very interesting presentation from the Slovenian host. The NGO deals with many different types of clients, and their toes one particular project in order to exemplify another uptake on the topic of digital competences. After that was following the presentation of DRPDNM and a project to support mostly Albanian women who follow their husbands after some years of work. They come from various religious backgrounds. Amongst the family members are a large number of women with a relatively low level of professional education. The organisation has developed a program for these women to help them to find their way in Slovenian society. This integrational course covers many different areas, and one of them includes the topic of digital competence. The existing level of this competence is often very low, as some of the women have never used a computer before. This means, that the education has to begin at a very basic level and, with in the length of one integrational course, won’t exceed the basic information needed in order to understand digital tools at the very beginner’s level.

There are some barriers to the use of digital media. One of them is a language barrier, and the other one a lack of technical understanding. Both lead to the risk, that information is often gathered from Albanian sources or from amongst the expatriate Albanian society in Slovenia. The organisation works hard on overcoming these challenges, but the opportunities are very limited within the scope of the courses that are funded. With the help of volunteers, the number and variety of courses can be widened, but there is still a noticeable lack of funding and public support in order to solve the situation and increase the opportunities for migrant women from Albania.

It was also agreed that the teacher training event and the fourth transnational meeting would be transferred from Germany to Sweden (Malmö) and it will take place in October or November.

The homework also was presented. Each partner presented two or more cases after the applying of the framework of digital competencies in his or her organisation. The SWOT analysis for the entire organisation was presented too.

The situation in each country was completely different. So, it shows how important is this project. All partners will have a good possibility to learn something new from each other. The first lesson that we learned from the various presentations is a confirmation, which is that within our group we cover a very large variety of educational settings. This diversity, albeit unintentional, has turned into a particular strength of TeDiCom. We learn from each other, that the main challenges are not that closely related to digitalisation, but rather to habits and biases in our appraisal and decision-making process. Digitalisation, seen here as a new kind of media, has opportunities and threats as almost any other new technological instrument. We do have a wider and more inclusive access to knowledge than ever, and the opportunities to gather information and opinions from a wide range of different sources has never been as big as in our time. These observations lead to the following topics, that need to be taught in adult education, but that also need to be understood and upheld by the educators themselves.

The topics for the coming teacher training were discussed. The focus will be on evaluating data, information and digital content and engaging in citizenship through digital technologies.

The next step was a planning about the other project activities. Each of partners has to do a homework preparing for the next project meeting.