Signatarų namuose gimnazijos IV klasių mokiniai susipažino su atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Mokiniai pamatė 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas, renginių afišas, kurios primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.
Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų mokiniai atpažino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Mokiniai apsilankė Lietuvos valstybingumui svarbioje vietoje – Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje, diskutavo apie Lietuvos kelią valstybingumo link.
Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai padėjo mokiniams geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą.
Apibendrindami netradicinę pamoką mokiniai teigė, kad visi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga gimnazijos III – IV klasių mokiniai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Lietuvos valstybės sienų kaita“ Valdovų rūmuose.
Valdovų rūmų edukatorė priminė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kartais pavadinama imperija – taip pabrėžiamas įspūdingas Lietuvos valstybės dydis XIV–XV amžiuje. XIII a. sukurta valstybė augo ir stiprėjo, o XV a. tapo viena didžiausių ir įtakingiausių valstybių Vidurio Europoje.
Per edukacinį užsiėmimą mokiniai nagrinėjo muziejaus ekspozicijoje esančius žemėlapius, diskutavo apie valstybės teritorijos ir sienų kaitą, prisiminė, kaip Lietuvos didieji kunigaikščiai plėtė savo valdas, kurių šiandienių valstybių žemės kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kada ir dėl kokių priežasčių valstybė pradėjo silpti.
Globalizacijos pasaulyje, kur viskas greitai kinta ir trūksta atraminių ramsčių savo tapatybei suvokti, būtent šaknų ieškojimas ir jų suvokimas padeda jauniems žmonėms atrasti tą svarbų savo identiteto atramos tašką.
